pravalakas

×pravalãkas (l. przewłoka) sm. (2) 1. įveriamas tvarstis, raištis pūliams išvarvinti: Pravalãkas yra įvėrimas ašato, šilko, šniūro į kūną, kad varvėtų J. Kad užžandžių pūliai varvėtų laukan, parriša arklio nosį su ašučiais, su pravalaku Ggr. 2. po kamantais dedamas veltinys; plg. 2 pavalas: Padėk po pynos pravalaką, kad negriaužtų petkaulio Šts. 3. pagalys, pritaisomas tarp pakinkytų arklių galvų, kad negalėtų kandžiotis: Įdėkiat pravalãką, kad eržilai nesipjautų važiuojant Krž.